bylinėti

bylinėti
bylinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. intr. plepėti, kalbėti: Dykas žmogus bylinė[ja] vaikščiodamas J. Anuodu broliu du slapčiai jį paskui sekė bylinėdamu, kaip galėtų anam avis paimti Ns1832,5. 2. intr. K teisme bylą kelti, teisybės ieškoti, ginčytis, vaidytis: Bylinėju su kuo SD318. Kiti vėl dėl kiaulių numuštų bylinė́ti pradėjo K.Donel. Ir ėmė dėl tos žemės, dėl tų pinigų bylinėti J.Jabl. O kas su tavimi nor bylinėt ir nor atimt jupą tavą, palikig jam ir skreistę DP488. Terp žmonių, kad bylinėja ir vaidą kokį turi, jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Su šatu bei klebonu nebylinėk MŽ, N, Sch97, PrLXVII17. | refl.: Kuomet Jonas rinkliavų ir mokesčių neužmokėjo, kuomet su kuo bylinėjosi? M.Valanč. Geriau budavotis, statytis, negu provotis, bylinėtis Škn. ║ tr. vesti (bylą): Bylinėk (vesk) tu mano bylą ir išvaduok mane BBPs119, 153. 3. tr. prašyti: Jis pradėjo savo tėvą bylinėti, jeib tas jį išleistų į svietą rš. 4. tr. reikalauti: Dievas prisakymuose savo nebylinėjo nuo mūsų darbų nepaprastų brš. \ bylinėti; atbylinėti; išbylinėti; nubylinėti; prabylinėti; subylinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • atbylinėti — tr. 1. atšaukti: Atbylinėk neteisingus žodžius savo melo J. 2. R288 byloje ką laimėti, atgauti. | refl. tr.: Vaikas užaugęs tą mišką atsibylinėjo rš. bylinėti; atbylinėti; išbylinėti; nubylinėti; prabylinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bylinėjimas — sm. (1) K, Š → bylinėti 2: Ir bylinės bylinėjimą mano, ir sūdys mane iš rankos tavo Ch1Sam24,16. | refl. LL143: Romanas turi daugiau didaktinio pobūdžio: parodyti bylinėjimosi pragaištingumą K.Kors …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • byloti — byloti, oja (bỹlo), ojo K, byloti, oja, ojo J, Š; R 1. tr., intr. kalbėti, šnekėti, sakyti: Susieję kaimynai bylojo apie šį tą Lš. Senelė bylojo gražią pasaką Lzd. Daugiau neturiu ko bylot Mrc. „Ką pasėsi, tą ir pjausi“, – byloja liaudies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūminėti — ×dūminėti, ėja, ėjo iter. dem. 2 dumti: Tai žmogus tuojau apie tai gudriai šnekėti bei bylinėti praded bei kytriai dūminėti Ns1850,1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbylinėti — tr.; R43 laimėti bylinėjantis: Tas jų bylą prieš tave išbylinės RBPat23,11. Nė grašio iš jų neišbylinėsi, nes jie nieko neturi rš. | refl. tr.: Ar gali sūnus išieškoti, išsibylinėti dalį mirusios savo motinos? J.Jabl. bylinėti; atbylinėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubylinėti — 1. tr. įveikti bylinėjantis: Tris įnamius nubylinėjau rš. 2. refl. nuskursti besibylinėjant: Domeikos pradeda dėl menknieko bylą ir taip nusibylinėja, kad vos nepraranda savo ūkių K.Kors. bylinėti; atbylinėti; išbylinėti; nubylinėti; prabylinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prabylinėti — tr. 1. praleisti besibylinėjant: Taip ir prabylinėjo visą turtą Krč. | refl.: Prasibylinėsite dešimtį kartų tiek, kiek kaštuoja tas spiečius Pč. 2. refl. praleisti (laiką) besibylinėjant: Normantas, prasibylinėjęs 22 metus, galų gale gavo visus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • provavoti — ×provavoti, oja, ojo (l. prawować się) intr. K; Q408, R kelti teisme bylą, bylinėti: Nepakenčia neprovavojęs N. | refl. KI115 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • provoti — ×provoti, oja, ojo KBII198 1. tr. kelti bylą, bylinėti: Provojo provojo jis žmones Ėr. | refl. S.Dauk, K, M, Žg, Slč, Alv: Provojos provojos, kol visą turtą prakišė Skp. Su juo provotis – kap su velniu riešutauti: nei pinigų, nei krepšio Krsn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • subylinėti — tr. 1. nugalėti bylinėjantis: Advokatą samdė, tai subylinėjo Gs. Sykį Baltrus Joną subylinėja, į kalėjimą pasodina; kitąsyk – Jonas Baltrų Ašb. 2. refl. pradėti bylinėtis su kuo: Kam susibarus ar susibylinėjus, čia pat beregint teisdavo M.Valanč …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”